Fabriko konversija

Panevėžio konservų fabrikas – vieningas pastatų kompleksas, esantis reprezentacinėje miesto dalyje, pačiame miesto centre, ant aukšto šlaito šalia senvagės. Numatoma komplekso konversija į kultūros centrą ir viešąją erdvę, atvirą ir miesto renginiams.

Konservų fabriko teritorija naujais sprendiniais įtraukiama į miesto viešųjų erdvių sistemą, konvertuojama į miestui atvirą kultūrinės paskirties kompleksą. Istorinė pastatų kompozicija išsaugoma, kiemo erdvė pritaikoma renginiams ir poilsiui, formuojami takai, aikštelės, restoranų ir kavinių terasos, meninių instaliacijų zonos. Išilgai krantinės, šlaite, siūlomas pakilimas naujai projektuojamu pandusu ir laiptais – tokiu būdu kompleksas taptų atviras ir tikslingai į jį einantiems ir kertantiems. Visa teritorija skiriama pėstiesiems. Vietoje šiuo metu numatomo servituto, patekimui prie šiaurinėje pusėje esančių kaimyninių pastatų siūlomas privažiavimas iš šiaurinės pusės. Automobilių stovėjimas numatomas požeminėje aikštelėje.

Komplekse numatoma funkcijų įvairovė – skirtingo pobūdžio restoranai ir kavinės su lauko terasomis, galerija su kieme numatoma meninių instaliacijų zona, koncertų salė ir nedidelis viešbutis viršutiniuose aukštuose.

Vieta Panevėžys
Statusas Projektas
Paskirtis Visuomeninė
Plotas 5800m²
Klientas Privatus

Autoriai
Edgaras Neniškis
Arūnas Kazickas
Rūta Vitonytė

Architektūriniais sprendiniais siekiama atlikti kapitalinį remontą, išsaugoti vertingąsias savybes – plytų mūrą, langus, šlaitinius stogus, skliautinius rūsius. Savo stilistika ir kokybe nevertingus pokariu atsiradusius priestatus ir antstatus siūloma kapitališkai sutvarkyti, atnaujinti, atspindint šiuolaikines architektūros tendencijas, tuo pačiu masteliu ir medžiagiškumu išryškinant istorinių pastatų vertę. Krantinėje esantis kompleksas vizualiai atviras, matomas iš senamiesčio, kitos senvagės krantinės, iš kiemo matoma Panevėžio bažnyčia, todėl per naują architektūrą tikslingai siekiama sukurti komplekso atpažįstamumą. Naujus tūrius pasirenkama projektuoti niuanso principu, naudojant plytas, įvedant šviesos ir kiaurymėtumo aspektą. Nauji tūriai nuo esamų pastatų projektuojami per atitraukimus, taip paliekant vizualines atskirtis tarp skirtingų laikmečių. Kaip komplekso dominantė labiausiai matomas naujai projektuojamas koncertų salė tūris. Istorinės ir naujos architektūros dermė buvusių fabrikų teritorijose šiuolaikiškai sprendžiama ir pasaulinėje praktikoje.

Dizaino specifika

Išsaugoma istorinė komplekso kompozicija. Fabriko pastatai yra vieni iš seniausių pramoninių pastatų Panevėžyje. Iki Pirmojo Pasaulinio karo čia buvo sandėlys ir tik Lietuvos Respublikos laikais čia jau nurodoma buvus atskirą įmonę („Panevėžio konservų fabrikas”). Pradėtas statyti 1880m. kompleksas galutinai susiformavo iki 1890m. 1918 metais, Panevėžyje įsikūrus sovietų valdžiai, sandėlio pastatai buvo paversti apskrities suėmimo komiteto būstine, vėliau paversta Panevėžio apskrities intendantūra. 1919 -1923 metais pastatuose buvo įkurdintas KAM pėstininkų pulkas, pagrindiniame korpuse buvo pulko štabas, kituose kareivinės, pagalbinės patalpos, arklidė. 1923 metais, atkūrus valstybinį degtinės monopolį Lietuvoje, buvusio sandėlio pastatai perduoti iš pradžių Vidaus Reikalų ministerijai, vėliau – Pramonės ir Prekybos ministerijai. Buvusio degtinės sandėlio pastatuose nutarta atkurti valstybinį degtinės monopolį, taip pat įrengti degtinės pilstymo įmonę. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1944 metais įkurtas Valstybinis vaisių ir daržovių perdirbimo tresto „Skanėstas“ Panevėžio skyrius. Atlikta įmonės pastatų rekonstrukcija, kurios metu buvo sudarkyta pastatų erdvinė struktūra.

Išsaugomas bei rekonstruojamas istoriniam fabrikui ir laikmečiui būdingas raudonų plytų mūras

Išsaugomos bei rekonstruojamas istoriniam fabrikui ir laikmečiui būdingos dekoratyvių karnizų detalės

Loading...