Klaipėdos miesto istorija ilga ir sudėtinga. Nuo XIVa. šis miestas – uostas – tvirtovė šliejosi prie Baltijos jūros kranto. Klaipėdos centre yra dvi teritorijos, kurios išsiskiria iš jas supančios socialinės ir urbanistinės aplinkos – tai senamiestis ir vienintelis Lietuvos jūrų uostas. Santykis tarp šių dviejų teritorijų labiausiai įtakojo mūsų suprojektuotų pastatų architektūrinę išraišką ir funkcinį modelį. Iki pastatų pastatymo miesto siluetą formavo tik uosto (K)ranai.
Nauji tūriai yra architektūrinė (K)ranų interpretacija, jie taip pat tampa (K)laipėdos miesto, uosto ir jūros (K)ranto metafora bei nauju senamiesčio riboženkliu. Pastatai siaurosiomis pusėmis atgręžti į senamiestį. Fasadai apdailinti raudono klinkerio plytomis – charakteringa statybos medžiaga šiame regione. Fasadai tampa santykiniu senamiesčio stogų tęsiniu.
„K” bokšte yra viešbutis ir biurai. Šio pastato stiklinė fasado plokštuma lygiagreti Naujojo sodo gatvei. „D” formos gyvenamasis bokštas orientuotas į uosto vartus ir lygiagretus jūros kranto linijai.
Stiklinio holo, jungiančio pirmus du bokštų aukštus, architektūrinė fasado išraiška interpretuoja tradicinį vietinį statybos būdą – “fachverką”: medinį karkasą su plytų ir tinko užpildu. Pirmame aukšte – restoranas, grožio salonas ir vietinio laikraščio redakcija. Centrinis holas su unikalios monolitinės konstrukcijos laiptais apjungia visas funkcines zonas, esančias pirmuose dviejuose aukštuose. Antrame aukšte – boulingas, baras ir biurai.
Du bokštai pasitinka laivus, atplaukiančius iš jūros į uostą. Jie taip pat yra miestiečių susitikimo vieta. Apžvalgos aikštelė, esanti septyniasdešimties metrų aukštyje, leidžia lankytojams mėgautis Klaipėdos miesto panoramomis, vaizdais į jūrą ir Kuršių Neriją, saugomą UNESCO.