Tyli žaluma
- Statusas
- Realizacija
- Paskirtis
- Gyvenamoji
- Klientas
- Privatus
- Autoriai
- Arūnas Liola
- Rolandas Liola
- Edgaras Neniškis
- Fotografija
- Ieva Saudargaitė
Pagalvoję apie sankryžą retai kada šią vietą įvardijame kelių SUSITIKIMO vieta, gerokai dažniau tiesiog jų susikirtimu. O juk ši vieta priverčia mus sustoti, pasirinkti kitą judėjimo kryptį, pamatyti vieni kitus. Tai savotiškai mitologinė vieta, minima ir pasakose, legendose, kur herojai priversti apsispręsti, nulemti savo likimą.
Užsakovai pasirinko sklypą mažoje, jaukioje bendruomenėje, išsidėsčiusioje išilgai priemiesčio gatvelės, prie vienintelės sankryžos. Pirmasis įspūdis apžiūrėjus teritoriją sufleravo kuo labiau atsiriboti, saugoti sklypą nuo triukšmo, svetimų žvilgsnių. Tačiau, stebint gyvenimo ritmą, išryškėjo šios erdvės svarba bendruomenei – tai vieta, kur prasilenkia skirtingų bendruomenių srautai, tai savotiška visuomeninė socializacijos zona, vieta, kur vakare leidžiasi saulė, vieta, kur SUSITINKAMA.
Ir tai pakeitė mūsų požiūrį į situaciją. Panorome suderinti privatumą su gyvenimo bendruomenėje pranašumais. Pasiūlėme atsisakyti, tradicinio šiai teritorijai, sklypo ribų aptvėrimo tvoromis, šeimos erdvės apsaugos funkciją deleguodami pačiam namui. Tokiu būdu prie sankryžos atsirado papildoma žalioji zona, pabrėžianti pastarosios semantinę svarbą bendruomenei. Skulptūriškos namo betoninės sienos su augalų inkliuzais sprendinys taip pat padeda pabrėžti siekį neprivatizuoti gatvės erdvės, o ją kaip tik praturtinti, paversti vartais į gilumoje tarpstantį bendruomenės pasaulėlį.
Taip minėtoji siena tampa esminiu pastato kompoziciniu ir funkciniu formantu. Kampu, formuojančiu sankryžą, išdėstyta struktūra sukuria jaukią šeimos erdvę. Siena suprojektuota taip, jog ne tik saugotų nuo gatvės, bet tuo pačiu praleistų vakarų saulę į patalpas, ji skirta augalams augti, tuo pačiu ji ir meninės raiškos plokštuma namo viduje. Šiauriniame kampe numatomas įėjimo į namą kiemelis- tai savotiška nusiraminimo zona, slaptasis sodelis, už kurio prasideda kitas pasaulis.
Pastato tinkuotas antro aukšto tūris, kuriame suprojektuoti miegamieji, atitrauktas nuo gatvės per vienaaukčius svetainės ir garažo tūrius- taip dar praplečiant sankryžos erdvę, tuo pačiu optiškai sumažinant matomą objekto mastelį.
Namas, iš trijų pusių turintis minimum langų, atsiveria visomis savo vidaus erdvėmis į pietinį, uždarą, kiemelį. Pirmame pastato aukšte esančios svetainės, virtuvės patalpos turi tiesioginį patekimą į dengtą kiemo terasą su lauko židinio zona, o antro aukšto miegamieji turi pietinį balkoną, leidžiantį smagiai pavakaroti. Čia kuriama jaukiausia zona, kur gausu šilto medžio apdailos, trykšta fontanas.
Šviesa- tai antras, po sankryžos erdvės, namo raišką nulėmęs faktorius. Mūsų geografinėje platumoje tai ypatingai puoselėtinas turtas, todėl pastate stengtasi natūralią šviesą įleisti iš visų pusių, ją kuo labiau išnaudoti, atitinkamai formuojant architektūros elementus. Betoninė namo siena projektuojama ne per visą pirmojo lygio aukštį, o paliekant plyšį saulei. Virš jos išlendantys stogai nusklembiami, siekiant surinkti kuo daugiau natūralios šviesos. Betoniniai augalų vazonai suprojektuoti taip, kad mestų kuo raiškesnį šešėlį, būtų kuo aiškiau matomi. Tačiau namas ne tik gauna šviesą iš aplinkos. Vakarais, kuomet aplink sutemsta, pro stoglangius ir plyšinius langus sklindanti šviesa papildomai iliuminuoja SUSITIKIMŲ sankryžą, kuri nuo šiol simbolizuoja bendruomenės erdvės pradžią.
