Terasų kiemas
Algirdo gatvės apartamentų komplekso esminė urbanistinė koncepcija remiasi principine nuostata sukurti maksimaliai su šios Naujamiesčio dalies aplinka integruotą teritorijos užstatymą, kuris pasiūlytų gyventojams kokybiškai naujas būties sąlygas. Minėto užstatymo principai remiasi išsamia urbanistinės aplinkos analize. Pastaroji apima istorinio užstatymo tyrimus, išskiriant vertinguosius užstatymo elementus, morfologinės struktūros tyrimus, urbanistinių erdvių sistemos principų paiešką, aplinkos architektūrinės tektonikos tyrimą.
Paskirtis:
Gyvenamasis
Klientas:
Privatus
Autoriai:
- Rolandas Liola
- Edgaras Neniškis
- Arūnas Liola
- Eglė Daunoraitė
- Enrika Geštautaitė
- Andrius Uogintas
- Žilvinas Urbas
Komplekso architektūrinę idėją suformavo jau minėtas siekis sukurti maksimaliai į aplinką integruotą ir maksimaliai komfortišką kompleksą. Perimetrinio užstatymo ansamblis skaidomas atskirais korpusais, kuriuose akcentuojami į išorę orientuoti karnizai, šlaitiniai stiklo konstrukcijų stogai. Taip sukuriamas tūriškai kontekstualus pastatų modelis. Į uždarą, bet erdvų vidaus kiemą atsukti fasadai formuojami iš konsolinių tūrių su terasų ir lodžijų iškirpimais, kurie padeda sukurti pulsuojantį, smulkesnio mastelio tūrį, tuo pačiu užtikrinant gyventojų privatumą. Išskirtiniausiu architektūriniu elementu tampa dvigubo fasado struktūra, kuri ne tik padeda suformuoti Algirdo gatvės išklotinę, bet yra matoma iš pirmų dviejų aukštų visų korpusų fasaduose-kuriamas savotiškas stilobatas ant kurio auginami likusieji pastato aukštai. Siekiant išryškinti skirtį tarp minėto stilobato ir anstatų, trečias pastato aukštas įtraukiamas į vidų, formuojant terasas.
Gyvenimo kokybė – išskirtinis dėmesys žmogui, jo poreikiams bei komfor tui. Visi butai užtikrina kokybišką gyvenimą. Tolygūs, lygiavertūs butai – apartamentai, su didelėmis privačiomis ter asomis, didelėmis vitr inomis, antresolėmis ar pr ivačiomis kiemelių erdvėmis. Saugus, “žalias” ir tylus kiemas be automobilių.
Subalansuoti sprendiniai – sprendinio kompozicija, architektūra, konstruktyvas, inžinerija, estetika – apgalvoti ir “pasverti”. Siekiama bendro kokybinio rezultato, jį derinant su racionalumo kriterijais, maksimaliai išnaudojant galimus parametrus.
Estetika – siekiama ne trumpalaikių- “efektingų” sprendinių. Išskir tinis demesys skiriamas žmogui, kontekstualumui, proporcijoms, humaniško mastelio paieškoms, kokybiškos gyvensenos sprendiniams ir ilgalaikėms – patvarioms medžiagoms. Pabrėžiama apželdinimo faktoriaus svarba. Jis – neatsiejama estetikos dalis.