Pirtis
Ramybė, gamtinė aplinka, atsiverianti ežero vandens erdvė, noras būti „nepastebimam“ ir visa tai stebėti – svarbiausi pojūčiai, inspiravę šį sprendinį. Norėjosi ramaus, taikaus, žemo tūrio – „ištirpstančios ir atsiveriančios horizontalės“.
- Vieta
- Molėtų raj.
- Metai
- 2010
- Autoriai
- Arūnas Liola
- Edgaras Neniškis
- Rolandas Liola
Pirties pastatas – uždaras iš sodybos kiemo pusės ir maksimaliai atsiveriantis į ežero pusę. Medinis pastato tūris, suformuodamas vidinį lauko kiemelį, kuria pirties uždarumo ir jaukumo jausmą. Pastatas lyg „apgaubia ir saugo“ čia esantį, o fasadų apdailai panaudotas vertikalių medinių bruselių „šydas” tarsi slepia kietas – aklinas sienų plokštumas, kuria vertikalią grafiką, kuri dera gamtinėje aplinkoje. Dalinai pridengta kiemelio erdvė kuria intymumo ir privatumo jausmą. Šį pojūtį dar labiau sustiprina čia įrengta medinė terasa su integruota lauko masažine vonia.
Akcentuojamas išorės ir vidaus erdvių apsijungimas (stiklinės vitrinos atsistumia). Vitrinomis atsiveriančią tūrio dalį juosia medinis stogelis – tai lyg tradicinės sodybos pastogės interpretacija. Pirties ir priešpirčio samprata transformuojama – išplečiama į poilsio, atsipalaidavimo, meditavimo vietą. Tik medis ir stiklas bei betarpiškas ryšys su aplinka.
