Dizaino specifika
Dzūkiško kaimo architektūrinis paveldas. Naudojamasi kertiniais dalykais – proporcijomis, stogo nuolydžių kampais, apdailos medžiagomis. Siekis ne pakartoti, bet šiuolaikiškai interpretuoti, sukurti humanišką mastelį ir nuotaiką.
Laisvai ir žaismingai interpretuojami bei akcentuojami du “jutiminiai” veiksniai. Tai – pušų “vertikalės” ir ežero “horizontalė”. Pušų vertikalių mirgėjimas inspiravo sukurti “jas gaudančias” vertikalias langų angų proporcijas. Vertikalus, peršviečiamas medinis fasadų ažūras – nameliuose prie kūdros. Vandens “horizontalė” – tai ežero atspindys pagrindinio pastato vitrinose. Pasikartojantis ir kintantis horizontalus medžio ažūras fasadų apdailoje – tarsi vandens paviršiaus mirgėjimas. Drebulinių skiedrų stogų danga – pačių namelių prie kūdros “išlengvinti” atspindžiai vandenyje ( stiklas – vanduo).
Pastatų apdailai naudojamos vietinės tradicinės ir natūralios medžiagos. Siekiant išsaugoti ir pristatyti vietinę kultūrą netgi išsaugomas, tarmiškas poilsinės pavadinimas “Nakcižibis” – sunkiai “įkandamas “ užsieniečiams, bet tikras ir mielas mūsų ausiai ….. ir vakare iš tiesų žibantis tamsaus miško fone.
