„Ratas“ – tai pasaulio tvarkos ženklas. Tai lietuviškos rėdos rato interpretacija, kurioje susilieja gamta, žmogus ir laikas. Vandens pažinimo centras „RATU“ gimsta iš šio cikliško judėjimo – nuolatinės kaitos, tekėjimo ir atsinaujinimo. Pastatas nėra tik objektas – tai gyvas procesas, kuriame vanduo tampa architektūros forma, o architektūra – vandens kelio atspindžiu.
Ratas čia ne tik geometrinė forma, bet ir kosminės tvarkos simbolis, jungiantis dangų ir žemę, praeitį ir ateitį, tylą ir garsą, judėjimą ir sustojimą. Lankytojas kviečiamas kelionei, kuri prasideda požemyje – vandens gelmėse – ir kyla aukštyn iki šviesos, vaivorykštės, lietaus debesų. Tai pažinimo ratas, kuriame atsispindi žmogaus santykis su gyvybės šaltiniu – vandeniu.
Projektas įsilieja į Molėtų ežerų kraštovaizdį – tarp vandens, kalvų ir želdynų. Pastatas kuriamas šiaurinėje miesto dalyje, greta Pastovio ežero, kur iš natūralios topografijos kyla jo tūris – lyg iš žemės ištrykštantis šaltinis. Rato forma įrėmina vidinį kiemą, kuris tampa tylos, susitelkimo ir vandens šviesos vieta.
Tokiu urbanistiniu sprendimu sukuriama aiški ribų, ritmų ir atvirumo hierarchija, atliepianti rato – pasaulio tvarkos – principą: nuo viešo prie privataus, nuo triukšmo prie tylos, nuo miesto prie gamtos.
Pastato erdvinė kompozicija paremta judėjimo ratu principu – tai architektūrinis vandens rato atitikmuo, kuriame forma tampa ne statiška, o tekanti. Tūris kyla iš reljefo tarsi banga, o jo centras – vidinis kiemas – išlieka rami, susikaupusi vieta, aplink kurią sukasi visas pažinimo scenarijus.
Trijų lygių sistema (požeminis, pirmasis ir antrasis aukštai) formuoja vientisą vertikalią kelionę. Požeminis aukštas įgilintas į kalvų masyvą – tai vandens gelmės, paslapties ir tylos erdvė, kuri jungiasi su vidine lauko vandens zona. Pirmasis aukštas – paviršinio vandens pasaulis, kuriame dominuoja šviesa, judėjimas ir garsas. Antrasis aukštas kyla link dangaus, kur ekspozicija išsiskleidžia šviesos ir garų instaliacijose.
Tūrio dizainas lakoniškas, tačiau dinamiškas – horizontalios fasado lamelės ritmiškai suka ratu aplink pastatą, sukurdamas įspūdį, kad konstrukcija nuolat juda. Šviesa, krintanti ant lamelių paviršiaus, keičiasi visą dieną – rytą ji sidabrinė ir vėsi, vakare – gelsvai bronzinė. Šis šviesos virsmas simbolizuoja laiko tėkmę ir vandens atspindžius, todėl pastatas niekada nėra toks pat – jis kinta kartu su dienos ritmu.
Vandens pažinimo centras RATU – tai jutiminė kelionė, kur vanduo tampa gidu. Jis veda lankytoją per tris pasaulius – požemio tylą, paviršiaus judėjimą ir dangaus šviesą, atskleisdamas gyvybės ciklą nuo lašo iki debesies.
Požemio pasaulis – pradžia
Kelionė prasideda požeminiame lygyje, kur žmogus panyra į vandens kilmės pasaulį. Tamsa, uolienų paviršiai, atspindžiai ir lėtas lašų garsas kuria vandens gimimo atmosferą. Interaktyvios projekcijos rodo požeminių srautų judėjimą, šaltinius, versmes.
Čia lankytoją pasitinka interaktyvūs ekranai ir judesio jutikliai, leidžiantys tyrinėti gruntinio vandens kelią po žeme – nuo lašo iki versmės. Vanduo reaguoja į žmogaus judėjimą, sukurdamas pojūtį, kad jis gyvas, jautrus, klausantis.
Paviršiaus pasaulis – judėjimas ir pažinimas
Kylant aukštyn, prasideda vandens kelionė paviršiumi. Pirmasis aukštas skirtas pažinti vandenį kaip judėjimą, bangą, energiją. Čia formuojamos kinetinės ekspozicijos, kurios leidžia lankytojui paliesti procesus – nuo lietaus lašo iki upės srauto. Vanduo tampa kūrybos priemone: jį galima valdyti, formuoti, stabdyti, stebėti jo elgseną.
Aplink vidinį kiemą formuojamas nuoseklus ekspozicinis ratas. Lankytojai nuolat mato krintantį vandenį – gyvą jungtį tarp visų aukštų. Šis vertikalus srautas tampa architektūros širdimi, jungiančia skirtingas temas į vientisą vandens pasakojimą.
Dangaus pasaulis – šviesa ir virsmas
Antrame aukšte vanduo tampa šviesa, garu, debesimi. Čia ekspozicijos pereina į atmosferos reiškinių pasaulį – ledo, sniego, garavimo ir kondensacijos erdves. Lankytojai čia gali valdyti šviesos kryptį, keisti spalvų spektrą, kurti vaivorykštės efektus.