Lizdo vila

Istoriniame Palangos pušyne sukurtas pastatas – lyg interpretuotas „šeimos lizdas“ organiškai sulieja gamtos ir vidaus erdves, kartu tarsi jungia istorinę aplinką su ateitimi. Pastato tektonika formuojama išsaugant vertingus medžius bei išlaikant balansą tarp atvirumo ir privatumo: stiklo fasadais gamta įsileidžiama į pastatą, tuo pačiu plastiška vilos forma ir ažūrinės medžio konstrukcijos – 87 skirtingos medžio kolonos – kuria privačių erdvių oazes. Vilos konstrukcijų architektūra – lizdo medžiuose metafora, matoma, jaučiama ir interjere. Interjeras fokusuoja dėmesį į tai, kas yra aplink – lizdą formuojanti ažūrinė konstrukcija ir pro ją matoma pastatą supanti gamta, todėl vidaus sprendiniai yra nuosaikūs, minimalūs. Naudojamos besiūlės grindų dangos, vienodos medžiagos sienoms ir grindims, pilkšvi tonai, stiklo turėklai, paslėptos sienose durys, veidrodyje paslėptas televizorius ir t.t.. Pastatui būdingas „erdvinis tekėjimas“ ir „kilimas“ prasidedantis baseino erdvės kompozicijoje, kuri tarsi kyla ir organiškai perauga į spa, sporto zonas, pastarosios į miegamųjų ir svetainės erdves. Gamtos stebėjimo iš vidaus idėją „pasakoja ir levituojančio“, sukiojamo į visas puses židinio sprendinys. Papildo ažūrinės menininko Marc Kalinka metalo kompozicijos.