Kopų žuvėdra
Lietuvos pajūris patrauklus savo ilgais smėlio pliažais, ūksminagais pušynais. Minkštas klimatas traukia pasivaikščiojimus, gryną orą vertinančius lankytojus. Tačiau stipriai išreikštas sezoniškumas neleidžia atskleisti turistams visų pajūrio gamtos pranašumų. Komplekso vieta unikali savo pamario vertybių rinkiniu: greta esančiu smėlėtu pliažu, natūraliu pušynu, išskirtiniais istoriniais objektais, gerai išvystyta infrastruktūra, miesto artumu, greta augančia rezidencine teritorija.
Formuojant komplekso koncepciją, svarbiausiu aspektu ir buvo pasirinktas tūrio ištirpimo gamtoje principas, išlaikant išskirtinį komfortą viduje. Vadovaujantis šiuo principu ir buvo kuriama ansamblio struktūra.
Pasirinkta laisvo planavimo urbanistinė struktūra, kuri savotiškai užpildo erdves tarp medžių audinio. Statiniai išdėstomi taip, kad iš pagrindinių apžvalgos ar patekimo į kompleksą taškų būtų regimi tik galiniai fasadai, tūrių fragmentai. Gamtinės ašys interpretuojamos, sukuriant matematinį ašių tinklą, kuris ir tampa urbanistinės kompozicijos pagrindu. Toks metabolistinis tinklas leidžia kurti sklandžiai gamtinėse erdvėse
tarpstantį tūrį.
- Vieta
- Klaipėda
- Paskirtis
- Poilsio
- Klientas
- UAB „Kopų žuvėdra“
- Autoriai
- Edgaras Neniškis
- Arūnas Liola
- Rolandas Liola
- Žilvinas Urbas
- Eglė Daunoraitė
- Vizualizacijos
- noisyowls
Kadangi išskirtiniu teritorijos elementu yra formuojama pėsčiųjų alėja jungianti saugomus gynybinius įrenginius bei pliažą, kas sąlygoja komplekso apžvelgiamumą iš visų pusių, todėl siūloma kurti lokalių, pusiau uždarų, dedikuotų erdvių tinklą: patekimo į kompleksą erdvė, SPA kiemeliai, restorano bei viešbučio erdvės. Kiekvienos jų vietą bei struktūrą lemia ne tik patalpų funkcija, bet ir esamos gamtinės ar istorinės
vertybės.
Besidriekiančią komplekso urbanistinę struktūrą lėmė ir siekis sukurti išskirtines viešbučio svečių poilsio sąlygas, kuomet iš savo numerio matai tik gamtą, o ne priešingo numerio langus.
Architektūrinis komplekso sprendimas atspindi pagrindinį ištirpstančio tūrio aplinkoje užmanymą. Laiptuojanti, susmulkinto tūrio struktūra ne tik padeda įsiterpti tarp gamtinių erdvių, bet ir kuria humanišką mastelį, atspindintį rekreacinės architektūros vertybes. Bendrojo naudojimo erdvės, koridoriai projektuojami stiklo fasadų, siekiant maksimaliai atsiverti į aplinką, gaudyti šviesą. Terasuoti gyvenamosios dalies tūriai pridengti vienas nuo kito aklinomis sienutėmis, taip garantuojant maksimalų privatumą ir ryšį su gamta. Jungiamoji registratūros erdvė vienalytė, kurioje išdėstomi atviri vertikalieji ryšiai, aiškiai formuojantys traukas į kituose lygiuose esančias funkcijas, tuo pačiu simbolizuojanti
komplekse užkoduotą erdvių tekėjimą. Architektūriniame ansamblyje galima lengvai identifikuoti atskiras komplekso funkcijas, tuo pačiu išlaikomas smulkus ir vientisas mastelis.
Išskirtinėje vietoje esančio komplekso klasę lemia išskirtinės kokybės mežiagos ir architektūrinės detalės, jų dermė. Siūlomos oriai galinčios senti, atsparios pajūrio klimatui medžiagos. Fasadams naudojams ilgomis, medžio lentas primenančiomis, juostomis pjautas akmuo, kaustyto aliuminiu medžio rėmo vitrinos. Numerių apdailai naudojams medis. Restorano ir spa zonose taip pat derinamas akmens ir medžio elementų junginys, stiklo stogų fragmentai. Medžiagų jungtims naudojama anoduoto cinko skarda.