Planuojamos teritorijos urbanistinės struktūros mastelis, kvartalų ir viešųjų erdvių dydžiai parinkti įvertinus greta esančių teritorijų – Klaipėdos miesto istorinės dalies (senamiesčio ir naujamiesčio) mastelį. Planuojama urbanistinė struktūra savo masteliu yra tarpinė tarp senamiesčio (mažesni kvartalai, kuriuose sudėtinga įgyventi norminius reikalavimus) ir naujamiesčio (didesni kvartalai, kuriuose kyla vidinių kvartalo erdvių panaudojimo iššūkių).
Kadangi istoriškai teritorija formavosi kaip uosto teritorija, kuri buvo pritaikyta krovai, sandėliavimui ir kitai susijusiai ūkinei veiklai, teritorijoje aiškiai suvokiama užstatymo struktūra nesusiformavo. Aiški užstatymo išklotinė formavosi tik Danės upės krantinėje – 1839 metų plane matyti, kad planuojamos teritorijos šiaurės rytų pusėje taip pat buvo suformuotas perimetrinis užstatymas priešais dabartinę Naujojo Uosto g.
Planuojamoje teritorijoje formuojama viešų erdvių tąsa nuo istorinio miesto centro link Kuršių marių – kompaktiškai į vieningą sistemą sujungtos viešos erdvės nuo miesto centro veda link formuojamos rekreacinės marinos ir kruizinių laivų terminalo. Planuojamos teritorijos funkcinį branduolį formuoja apie viešas erdves dėstomi biurų pastatai. Įvertinus ypatingą teritorijos statusą ir potencialą, planuojamoje teritorijoje galėtų įsikurti savivaldos institucijos, valstybės įmonės, stambiausios Klaipėdos komercines įmonės, daugiafunkcinė renginių salė.
Planuojamos trys pagrindinės viešųjų erdvių jungtys su gretimomis teritorijomis: įėjimas nuo Naujosios Uosto g. ir Naujojo Sodo g. sankirtos, įėjimas nuo Naujosios Uosto g. ir Danės g. sankirtos bei įėjimas iš Kuršių marių (uosto) pusės, kuris daugiausiai skirtas kruiziniais laivais atvykstantiems keleiviams, tai pat planuojamo viešbučio klientams. Praplatinta erdvė Naujosios Uosto g. ir Danės g. skirta pabrėžti planuojamam administraciniam pastatui, kuriame galėtų įsikurti savivaldybės administracija ar kita miestui svarbi administracinė įstaiga.
Planuojamoje teritorijoje numatoma išsaugoti išlikusius buvusios istorinės struktūros ženklus – nekilnojamųjų kultūros vertybių požymių turinčius pastatus ar jų fragmentus, nuo uosto akvatorijos link Atgimimo aikštės vedančią tarpukariu sodintos medžių alėjos fragmentą.
Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemoje/specialiajame plane buvo nustatytos miesto vizualinio identiteto zonos. Planuojama teritorija patenka į II laipsnio senamiesčio apsaugos zoną – teritorija ribojasi su senamiesčio istoriniu branduoliu. Istoriniame branduolyje, vadovaujantis Klaipėdos senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcija – tvarkymo planu, kaip pagrindinės vertikalės žymimi du objektai: Klaipėdos pilies bokštas ir Jonų bažnyčia su 75 m aukščio bokštu. Įvertinus piliavietės detaliuoju planu siūlomą atkurti 46 m aukščio pilies bokštą, abi dominantės formuoja charakteringą miesto centrinės dalies siluetą su virš foninio užstatymo iškylančiomis vertikalėmis.