Urbanizuotas Nemuno slėnis tapo unikalia gyvenimo vieta visai Kauno miesto bendruomenei. Čia persipina gamtos, gyvenimo vietų, transporto ir gamybos zonų interesai. Upės potvynių ciklai, istoriniai įvykiai, šalies augimą atspindintys intensyvūs ryšiai, Kauno bendruomenės raidos principai formuoja ne tik išskirtinius reikalavimus, bet ir galimybes urbanistinei plėtrai. Toks konteksto kompleksiškumas bei įvardintų vertybinių principų respektavimas sąlygojo esminių Kauno ženklų projekto koncepcijos postulatų suformulavimą
Pastatų architektūrinis ženkliškumas ir medžiagiškumas parinktas ne tik vadovaujantis tvarumo principais, bet ir siekiant įprasminti kaunietiškos architektūros ikonas, atspindėti vykusius istorinius procesus, funkcijas. Istorinėje Kauno miesto dalyje daugiausiai galima aptikti molio plytų statinių, todėl arčiausiai senamiesčio esantys kompleksai suprojektuoti naudojant apdailai plytas, o formoms -karpytus, stačiakampius tūrius ir mūrines super struktūras, kurios reflektuoja komunikacinius tilteliui aplinkiniuose gamybos kompleksuose. Grūdų saugyklos, tapusios šios upės pusės ikona, įkvėpė suprojektuoti gyvenamuosius kvartalus vidurinėje teritorijos dalyje. Čia apdailai naudojamas betonas, o balkonų formos kiek primena istorines saugyklas. Rytinėje teritorijos pusėje suprojektuoti pastatai, kurių formose galima atpažinti šedinius senosios industrijos stogus, bei kiek aprūkusias molio plytas. Pietrytinio administracinio komplekso architektūrinis sprendimas sąlygotas maksimalaus šviesos praleidimo imperatyvo, todėl laiptuojančios, smulkaus mastelio vidaus formos, pro kurias sklinda šviesa, kontrastuoja su monumentalesnėmis išorinėmis išklotinėmis. Toks binariškumas padiktavo ir medžiagiškumo parinktis- vidaus erdvėms naudojamas medis (vis dar gausiai aplink aptinkamas pastatų architektūroje), o išorės- akmuo, kuriame iškirsti tradicinių proporcijų vertikalūs langai.
Pietvakariniai administraciniai kvartalai – tai itin racionalios struktūros sistemos, kurių architektūroje užkoduoti senųjų uosto kranų, metalinių tiltų struktūrų raštai.
Šviesa, vanduo, urbanistinė mikroklimatika. Nemunaičių gyvenimo kokybės rodikliu tampa išskirtinių gamtinių ir mikroklimatinių sąlygų įveiksminimas miestietiškoje aplinkoje. Nemunas ir Kauno centrinė dalis yra šiaurinėje teritorijos pusėje, todėl svarbiu sprendinių aspektu tampa šviesos ir Saulės energijos įleidimas į svarbiausias viešąsias ir gyvenamąsias erdves, formuojant laiptuojančias, karpytas struktūras. Be šviesos, svarbus ir vandens suvaldymas teritorijoje- tam numatomi apželdinti stogai, dekoratyviniai paviršinio vandens nuvedimo elementai. Siekiant kuo ilgiau išlaikyti žmones lauko erdvėse, formuojamos užuovėjos zonos, su dideliu kiekiu Saulės energijos, leidžiančios prailginti sezoną lauke keletu mėnesių. Sūkurių ir skersvėjų mažinimas užtikrinamas naudojant tam skirtus architektūrinius elementus, medžiagas. Urbanistinė mikroklimatika tampa svarbiu įrankiu užtikrinant Nemunaičių teritorijos patrauklumą, lankytojų trauką, gyvenimo kokybę.