White River
Siekis – jungiantis ar besikalbantis su aplinka sprendinys.
Tarpstantis tarp – miesto ir gamtos,
Menantis istoriją – senvagės vieta,
Besikalbantis su kontekstu – jungiantis miestą ir gamtą.
Judesys ir ramybė.
Išraiškingas, aiškus, drąsus, bet tuo pačiu asistuojantis gretimiems pastatams. Jautriai papildantis kuriamą parką pietinėje pusėje ir santūriai palaikantis gatvės perimetrą. Subtili Lvivo g. fasado horizontalių grafika tarsi interpretuoja pravažiuojančių automobilių srautus. Besismelkiančios, judančios įstiklintos struktūros tarsi aliuzija į energingą, gyvybės kupiną BALTĄ UPĘ.
- Paskirtis
- Administracinis
- Klientas
- Lords LB Asset Management
- Autoriai
- Edgaras Neniškis
- Rolandas Liola
- Arūnas Liola
- Justas Jankauskas
- Greta Vasiliauskaitė
- Artūras Mažeika
- Emilija Minikavičiūtė
- Karolina Masalskaitė
- Darius Čaplinskas
- Kirilas Smotkin
- Žilvinas Urbas
- Vizualizacijos
- noisyowls
Naujai besikuriančio Šnipiškėse Vilniaus verslo centro urbanistinis audinys vis dar transformacijų fazėje, todėl itin svarbu siekti struktūrinio aiškumo ir vientisumo. Besiformuojantys kvartalai, urbanistinės ašys ryškina keletą svarbių dalių: aukštybinį centrą, upės slėnį, senųjų Šnipiškių dalį, Konstitucijos prospekto bei Lvivo gatvės ašis.
Dominuojančios dvi urbanistinės kryptys savotiškai susitinka komplekse. Pirmoji, tai Lvivo gatvės struktūrinė ašis, kuri simbolizuoja naująjį miestą, antropogeninį pradą. Tuo tarpu meridianinė kryptis – tai gamtinių bei istorinių struktūrų ašis, prakertanti visą teritoriją.
Taip susiformuoja miesto bei gamtos, naujo ir istoriško sankirta – gan sinonimiška senojo Vilniaus, kultūrų sankirtų centro, projekcija.
Binarinė komplekso kompozicija ne tik atspindi skirtingas urbanistines kryptis, bet taip pat parodo savotišką gamtinio (gaivališko, tekančio) ir antropologiško (santūraus, uždaro) sankirtą. Ankčiau tekėjusi upė, virsta pastate tekančia, skaidria šviesos bei stiklo struktūra, kuri praskrodžia monolitišką, tamsoką, tradiciniais langais užpildytą miesto sieną.
Tekėjimas, pasiekę parka tampa difuziška, ištirpstančia struktūra, kuri tampa savotišku perimetrinio kvartalo perėjimu į kitą morfologinę struktūrą, parko erdvę. Šį tekėjimą bei tirpimą pabrėžia daugialygių terasų sistema. Pastaroji ne tik leidžia sukurti jaukesnį santykį su gamba, bet taip pat pasiūlo privatesnių erdvių sistemą.
