Vieta
Vilnius
Metai
2012
Architektai
Edgaras Neniškis
Arūnas Liola
Rūta Vitonytė
Margarita Kačikaitė
Akvilė Brazauskaitė
Marijus Vroblevičius
Lukas Lažinskas
Dominyka Šulcaitė
Žalio kalno kiemas
Projektuojamas kompleksas yra turtingą geologinę, gamtinę ir antropogeninę istoriją turinčioje teritorijoje. Ledyno suformuotoje terasoje savo laiku tekėjo priešistorinė Neries vaga, todėl teritorija vis dar turi mažų kalvelių, vandens lęšių ir, deja, labai nedaug žalių plotų. Todėl vystant gyvenamąsias zonas išskirtinai svarbu pasiūlyti esamos aplinkos kokybę praturtinančias ir semantiškai derančias kokybes. Vienu iš kertinių postulatų buvo pasirinktas saugios kvartalo bendruomenės žalios erdvės sukūrimas bei jos integravimas į platesnę jau viešųjų erdvių sistemą (pėsčiųjų gatvelės, skveras, parkas) – ŽALIO KALNO KIEMO kompleksą.
Pastato architektūrinę viziją nulėmė esminė idėja – integruoti pastarąjį į naująją Šnipiškių, kaip miesto centro dalies, aplinką. Bendra komplekso tūrinė sąranga buvo nulemta urbanistinių aspektų bei funkcinių gyvenamojo komplekso formavimo postulatų.
Svarbiausi architektūrinę išraišką formuojantys tūriai ir veiksmai: kompleksas kuriamas kaip uždaro tipo erdvė, kurios viduje formuojamas žalias kiemas ir jo tęsinys pastatas – kalnas. Pagrindiniai gyvenamųjų pastatų formuojančių sklypo perimetrą tūriai yra „L“ formos. Pastarųjų tūrių prasukimas vienas kito atžvilgiu ir kuria pagrindinę architektūrinę-erdvinę kompoziciją bei formuoja skirtingų tipų erdves – kiemo erdvė sudalijama į tris atskiras, sukuriama viešosios plazos erdvė prieš aukštuminį pastatą rytuose. Pastato kalno vakarinis fasadas kuriamas kaip vidinės kvartalo erdvės formantas, todėl jis maksimaliai susmulkinamas kuriant perėjimą prie gretimuose sklypuose galimų smulkesnio mastelio statinių. Gyventojų kiemai yra pakelti nuo gatvės lygio per vieną aukštą ir apželdinami (į juos patenkama per laiptinių holus). Bendro naudojimo holai projektuojami taip, kad net ir iš gatvės būtų matomas vidinis kiemas – taip išsaugomas erdvės tęstinumas. Pabrėžiant išorės ir vidaus skirtumus pastatų fasadai kuriami skirtingi: gatvės fasadai dengiami medžiu, juose projektuojami siauresni langai, o kiemo fasadus formuoja balkonai ir lodžijos, iš kurių matosi kiemo kalnas bei Šeškinės šlaitai.