Besistiebiančios pušų kamienų vertikalės, gamtinis nereguliarumas ir sklype augantys medžiai inspiravo namo pušyne sprendinį. Pastato tūrinė kompozicija – tai tarsi skirtinguose lygiuose augančios ir prasikeičiančios pušies šakos. Pirmo aukšto lygis apdailintas tamsiai pilku stiklu, lyg susilieja su supančia aplinka ir joje ištirpsta. Antrojo aukšto tūris tarsi sklendžia ore. Interpretuojant pušų vertikales, jis yra akcentuojamas, apdailintas vertikaliais maumedžio medienos bruseliais. Antrojo aukšto užstumiamos langinės sukuria tūrio vientisumo ir ažūriškumo jausmą, o interjerą „pripildo“ šešėlių grafika ir miško nuotaika.
Dviejų skirtingų materijų – medžio ir stiklo sugretinimas dar labiau atskleidžia pastato idėją. Naudojamas tūrio sąrangos principas, dinamiškumas, sąmoningas medžiagų bei spalvų parinkimas įgalina „paslėpti“ ir tikruosius pastato gabaritus. Todėl jis suvokiamas (ir nufotografuojamas) labai fragmentiškai, išsiskaidęs ir tarsi pradingstantis tarp pušų